Vėl ieškosiu Tavęs tarp bedugnės,
Kai mėnulio sidabro gija,
Paukščių Tako žaruojančios ugnys
Jausmą mano pavers žarija.
Vėl ieškosiu Tavęs-neberasiu
Praeitim susivilgęs akis.
Ir ražienų suspindusios rasos
Širdies gėlą per sapną sakys.
Kad sustotų tas laikinas laikas,
O jame laukiama dabartis.
Tu žinai,juk man vieno teteikia:
Tavo šypsenos,šypsenos vis.
Kai mėnulio sidabro gija,
Paukščių Tako žaruojančios ugnys
Jausmą mano pavers žarija.
Vėl ieškosiu Tavęs-neberasiu
Praeitim susivilgęs akis.
Ir ražienų suspindusios rasos
Širdies gėlą per sapną sakys.
Kad sustotų tas laikinas laikas,
O jame laukiama dabartis.
Tu žinai,juk man vieno teteikia:
Tavo šypsenos,šypsenos vis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą