Kur sraigės kopia į medį,
Kur nykštukas vejas pirmadienį,
Ten uodas gyvena prie tako,
Ant pienės sušlapusio lapo.
Kur šypsenos bėga pro šalį,
Kur medžiai alsuoja į petį,
Ten pėdina metai savaitei iš paskos,
Tik vienas pirmadienis pievomis bastos.
- Palauk kitų, - šaukiu skardžiu balsu,
Bet jis negirdi. Laukia upė be krantų.
Ir visgi sako: - plauksiu savo laiveliu.
Tik viena koja sieksiu
Paskandintų upės akmenų.
Paskendo pirmadienis.
Bet ar čia pabaiga?
Gyvens jis nevienas,
Juk puiki akmenų draugija.
Kur nykštukas vejas pirmadienį,
Ten uodas gyvena prie tako,
Ant pienės sušlapusio lapo.
Kur šypsenos bėga pro šalį,
Kur medžiai alsuoja į petį,
Ten pėdina metai savaitei iš paskos,
Tik vienas pirmadienis pievomis bastos.
- Palauk kitų, - šaukiu skardžiu balsu,
Bet jis negirdi. Laukia upė be krantų.
Ir visgi sako: - plauksiu savo laiveliu.
Tik viena koja sieksiu
Paskandintų upės akmenų.
Paskendo pirmadienis.
Bet ar čia pabaiga?
Gyvens jis nevienas,
Juk puiki akmenų draugija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą